Verslo finansavimo šaltiniai

Kodėl verslams reikia finansavimo?

Verslams reikia pinigų kiekviename jų gyvenimo etape:

• Pradžia: įrangos pirkimas, patalpų nuoma, pradinis inventorius, rinkodara
• Augimas: pajėgumų plėtimas, įėjimas į naujas rinkas, darbuotojų samdymas
• Kasdienė veikla: atlyginimų, tiekėjų, nuomos mokėjimas prieš gaunant pajamas
• Inovacijos: moksliniai tyrimai ir plėtra, naujų produktų pristatymai

Finansavimo šaltinius galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas:

1. Vidiniai (nuosavi) šaltiniai — pinigai, gauti verslo viduje 2. Išoriniai šaltiniai — pinigai, pritraukti iš verslo išorės

Finansavimo pasirinkimas veikia verslo nuosavybės struktūrą, rizikos lygį ir kapitalo kainą.

Vidiniai finansavimo šaltiniai

1. Savininko kapitalas (nuosavas kapitalas) Steigėjas investuoja savo santaupas į verslą. Nereikia mokėti palūkanų, neprarandama kontrolė — tačiau kyla asmeninė finansinė rizika.

2. Nepaskirstytas pelnas Pelnas, kuris nėra išmokamas kaip dividendai, o paliekamas versle reinvesticijoms. Dažniausias augimo finansavimo šaltinis brandžioms įmonėms.

3. Turto pardavimas Nenaudojamos įrangos, nekilnojamojo turto ar kitų aktyvų pardavimas pinigams gauti. Vienkartinis šaltinis — pardavus, turto nebelieka.

Vidinio finansavimo privalumai:

• Nereikia mokėti palūkanų
• Nesumažėja nuosavybė
• Nereikia bankų ar investuotojų patvirtinimo

Trūkumai:

• Ribota prieinama suma
• Naudojamos asmeninės ar verslo santaupos, kurios galėtų uždirbti kitur

Išorinis finansavimas: skolos

Banko paskolos Dažniausias išorinis šaltinis. Bankas skolina pinigus, kuriuos reikia grąžinti su palūkanomis per nustatytą laikotarpį. Reikia užstato ir verslo plano.

Lietuviškas pavyzdys: SEB, „Swedbank” ir „Luminor” yra pagrindiniai verslo skolintojai Lietuvoje.

Sąskaitos kreditavimas (overdraft) Trumpalaikė galimybė leisti verslui išleisti daugiau nei yra sąskaitoje, iki sutarto limito. Naudojama grynųjų pinigų trūkumams valdyti. Aukštos palūkanos.

Prekybos kreditas Tiekėjai leidžia verslui gauti prekes dabar ir sumokėti vėliau (paprastai 30-90 dienų). Faktiškai trumpalaikė beprocente paskola iš tiekėjų.

Obligacijos (įmonių obligacijos) Didesnės įmonės gali skolintis iš visuomenės išleisdamos obligacijas — pažadą grąžinti fiksuotą sumą su palūkanomis po nustatyto laikotarpio. Naudojama didelių korporacijų ir vyriausybių.

Lizingas Įrangos ar transporto priemonių nuoma vietoj pirkimo. Išsaugo grynuosius pinigus, tačiau turtas priklauso lizingo bendrovei — verslui jis atitenka tik sumokėjus visas įmokas, jei taip numato sutartis.

Išorinis finansavimas: nuosavas kapitalas ir dotacijos

Rizikos kapitalas (venture capital) Specializuoti investuotojai, teikiantys didelius finansavimo kiekius sparčiai augančioms įmonėms mainais už nuosavybės dalį. Jie prisiima didelę riziką tikėdamiesi didelės grąžos.

Lietuviškas pavyzdys: „Startup Lithuania” padėjo augti vietinei rizikos kapitalo ekosistemei. Tokios įmonės kaip „Vinted” pritraukė didelį rizikos kapitalą prieš tapdamos „vienaragiu” (vertinimas 1 mlrd. €+).

Verslo angelai Turtingi asmenys, investuojantys savo asmeninius pinigus į ankstyvosios stadijos verslus, paprastai mainais už nuosavybę. Dažnai teikia mentorystę ir verslo ryšius.

Akcijų emisija (IPO) Didesnės įmonės gali pritraukti pinigų parduodamos akcijas visuomenei biržoje. Lietuvoje akcijos listinguojamos „Nasdaq Vilnius”.

Dotacijos ir subsidijos Vyriausybės ar ES pinigai, kurių NEREIKIA grąžinti. Teikiami konkretiems tikslams:

• ES struktūriniai fondai — verslams mažiau išsivysčiusiuose regionuose
• INVEGA — Lietuvos valstybinė agentūra, siūlanti garantijas ir dotacijas MVĮ
• Inovacijų agentūra (2022 m. prijungusi „Versli Lietuva“) — remia eksportui orientuotus ir inovatyvius verslus
• Mokslinių tyrimų ir plėtros dotacijos — inovatyviems verslams

Dotacijos patrauklios (nemokami pinigai!), bet labai konkurencingos ir dažnai susietos su konkrečiomis sąlygomis.

Tinkamo finansavimo pasirinkimas

Tinkamas finansavimo šaltinis priklauso nuo:

1. Tikslo ir laiko horizonto

• Trumpalaikiai poreikiai (grynųjų pinigų trūkumas) → sąskaitos kreditavimas, prekybos kreditas
• Ilgalaikės investicijos (naujas fabrikas) → banko paskola, akcijų emisija

2. Verslo stadijos

• Ankstyva pradžia → savininko kapitalas, verslo angelai, dotacijos
• Augantis verslas → banko paskolos, rizikos kapitalas
• Brandus verslas → nepaskirstytas pelnas, obligacijos

3. Kainos

• Nuosavas kapitalas brangus (atsisakote nuosavybės)
• Skolos turi palūkanų kaštus, bet išsaugo nuosavybę
• Dotacijos nemokamos, bet konkurencingos ir ribojamos

4. Rizikos tolerancija

• Didelės skolos = didelė finansinė rizika (reikia grąžinti nepaisant pelno)
• Nuosavo kapitalo finansavimas dalijasi rizika su investuotojais

Atitikimo principas: suderinkite finansavimo trukmę su turto ar poreikio trukme.

Pagrindinė mintis